Lapkričio šildymo sąskaitos didesnės: suvartojimas išaugo, kaina beveik nesikeitė
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad šių metų lapkričio sąskaitos už centralizuotą šildymą gyventojams bus maždaug 4–5 proc. didesnės nei 2024 m. lapkritį. Pagrindine priežastimi nurodoma žemesnė vidutinė oro temperatūra – šį lapkritį daugiabučiuose suvartota apie 5 proc. daugiau šilumos. Tuo pačiu pažymima, kad vidutinė šilumos kaina šalyje per metus netgi kiek sumažėjo – beveik 0,4 proc., tačiau bendrą mokėjimų dydį padidino vėsesni orai.
Asociacijos duomenimis, 2025 m. lapkritį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +3,2 °C, kai 2024 m. lapkritį ji buvo apie +3,9 °C. Tipinio 60 m² ploto buto savininkas senos statybos neapšiltintame daugiabutyje, kokiuose gyvena dauguma šalies gyventojų, už lapkričio šildymą vidutiniškai mokės apie 77 eurus. Tokiam būstui prireikė maždaug 984 kWh šilumos, tai sudaro 16,4 kWh vienam kvadratiniam metrui. Prieš metus panašaus buto suvartojimas buvo apie 930 kWh (15,5 kWh/m²), o sąskaitos siekė apie 73 eurus.
Naujos statybos mažiausiai energijos naudojančiuose daugiabučiuose 60 m² ploto butai lapkritį vidutiniškai sunaudojo apie 366 kWh šilumos (6,1 kWh/m²), todėl šildymas tokiuose būstuose kainavo apie 29 eurus. Daugiausia šilumos sunaudojo seniausi ir prasčiausios būklės daugiabučiai. Juose 60 m² ploto buto šildymui lapkritį vidutiniškai reikėjo apie 1368 kWh (22,8 kWh/m²), o sąskaitos sudarys maždaug 107 eurus. 2024 m. lapkritį tokio būsto šildymas kainavo apie 102 eurus, suvartota apie 1296 kWh (21,6 kWh/m²).
Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje per metus sumažėjo nuo 7,9 iki 7,8 ct/kWh su PVM. Daugiau kaip 62 proc. šilumos savikainos sudaro išlaidos kurui ir perkamai šilumai, todėl būtent kuro kainos išlieka pagrindiniu šilumos tiekimo sąnaudų veiksniu daugumoje miestų. Šiuo metu apie 90 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš biokuro ir komunalinių atliekų, likusi dalis – iš iškastinio kuro. Energijos išteklių biržoje biokuro kaina išlieka maždaug dvigubai mažesnė nei importuojamų gamtinių dujų. Taip pat pastebima, kad mažesniuose miestuose ir miesteliuose santykinai didesnę galutinės kainos dalį sudaro pastovioji dedamoji, todėl bendra šilumos kaina ten yra aukštesnė. Skelbiama, kad dėl perskaičiavimo grafikų ir faktinės kuro struktūros skirtinguose miestuose šilumos tarifas (ct/kWh) gali skirtis 2–3 kartus.
Asociacija pabrėžia, kad faktines gyventojų sąskaitas lemia ne tik šilumos kaina ir klimato sąlygos, bet ir pastatų energetinė būklė. Šilumos poreikis vienam kvadratiniam metrui tame pačiame mieste gali skirtis net iki 10 kartų, priklausomai nuo pastato dydžio, formos, aukščio, sienų ir langų savybių, stogo ir rūsio būklės. Taip pat svarbūs vidinės šildymo sistemos subalansavimas, papildomų šildymo prietaisų prijungimas, šilumos punkto automatizacija ir pastatų priežiūros specialistų kvalifikacija bei jų darbo intensyvumas.
Mažų pajamų gyventojams ir toliau taikomos būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Norint pasitikrinti, ar priklauso parama, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinių išmokų skyrių. Gavęs informaciją apie priimtą sprendimą, šilumos tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoja kompensacijos dydį ir jį įskaičiuoja einamojo mėnesio sąskaitoje. Daugiau informacijos teikiama interneto svetainėje www.spis.lt, kur veikia būsto šildymo išlaidų kompensacijų skaičiuoklė. Primenama, kad nuo 2026 m. sausio panaikinus PVM lengvatą buitiniams vartotojams, šildymo sąskaitos didės apie 12 proc., todėl tikimasi didesnio kreipimųsi dėl kompensacijų skaičiaus.